kurmrausis

kùrmrausis sm. (1) 1. MŽ, N, K, M, Up, Tv, Tl, Kair žr. kurmiarausis 1: Kurpės kulnimi jis bado kurmrausį I.Simon. Atsiliepė kurmis iš po kurmrausio Blv. Jutos besėdžiąs ant didžio kurmrausio BsV199. Mergos išejo kùrmrausių taisyti [pavasarį] Als. Kùrmrausius išsklaidėm su grėbliais, kad dalgiai neatsipjautų Slnt. Pavasarį pievo[je] daug kùrmrausių, reiks sulyginti Sd. Pasiutęs to[je] pievo[je] buvimas kùrmrausių Varn. Visa pieva – vieni kùrmrausiai Pp. Toks ten ir vyras – už kùrmrausio galia pasikavoti Vvr. 2. žr. kurmiarausis 3: Žiūrėk, kiek tokių kurmrausių (pilių) prireiktų sukrauti viens ant kito, kad iš čia išeitų nors menkiausias mūs kalnelis V.Kudir.